Dabar visos kompanijos, su kuriomis sudarome kontraktus, teikia be galo daug džiaugsmo. Nesakau, kad būna lengva, iššūkių irgi pasitaiko daug, bet aš tomis įmonėmis labai tikiu ir matau jų vizijas.
Ko negaliu pasirinkti – kandidatų. Labai norėčiau sudėti istorijas į vieną knygą ir kada nors ją tiesiog parašyti ir parodyti pavyzdžius. Gaila, duomenų apsauga to neleidžia 😊 gal tik kartais socialiniuose tinkluose vis norisi pabrėžti, ko nereiktų daryti per pokalbius dėl darbo. Deja… klausosi ne visi…
Taigi čia pasirinkimo nėra. Tenka bendrauti su visais norinčiais ir kantriai aiškinti dalykus, kurie atrodo gal ir gana elementarūs. Tenka sulaukti skambučių ne visai tinkamu metu, pvz ankstyvą savaitgalio rytą. Smagu, kad domimasi darbo pasiūlymais, tikriausiai reklama veikia ir tas noras dirbti tikrai džiugina, bet kodėl jis kyla šeštadienį 7 val ryto, čia jau kitas klausimas.
Sunkiausia dalis yra atmetimo procesas, ypač labai gerų žmonių. Pabrėžiu – gerų ŽMONIŲ, nes geras žmogus nėra profesija. Būna dažnai, kai kalbini žmogų, matai jo nuoširdumą, norą, tačiau supranti, kad to neužtenka, nors dažnai kartoju, kad degančios akys yra labai svarbus dalykas, tačiau degančios akys pvz. be užsienio kalbos dirbant kitose šalyje tikrai nepadės. Gaila… gaila, nes tenka pasakyti NE tikrai labai geriems žmonėms. Tik visada yra vilties, kad radus kitą partnerį, kuriam padėsime su atrankomis, galbūt galėsime kone iš karto pasiūlyti jiems tinkamą kandidatą.
Kokia prasmė iš agentūrų įmonėms???
Manau, nuimame didelį rūpestį kompanijoms su atrankų procesais, kai reikia iš krūvos atsiųstų CV išsirinkti geriausia, o beje, ne visada iš CV galima padaryti išvadą, geriausia bent pasiskambinti ir pasikalbėti, kas užtrunka labai daug laiko. O ką daryti, jei į paskelbtą darbo vietą nesulaukiama CV iš viso? Tuomet prasideda didžioji paieška, kuri reikalauja kantrybės – per duomenų bazes, per socialinius tinklus… Ir taip, atrankų specialistas nuima tą galvos skausmą ir paduoda tik geriausius ir labiausiai lūkesčius atitinkančius potencialius darbuotojus. Manau dauguma vidinių įmonės personalo specialistų sutiks su mintimis, kad jiems įmonės viduje ir taip darbo būna pakankamai – pradedant kasdieniais personalo darbais ir dokumentacija ir baigiant ilgalaikiais procesais ir projektais. Tik kyla klausimas, kodėl vidinis personalo specialistas taip nenoriai įsileidžia atrankų kompanijas ir neleidžia jiems padėti??? Juk didžioji dalis įmonių vadovų mielai bendradarbiautų ir investuotų į tai, kad kompanijoje dirbtų profesionalai ir dirbti pradėtų kuo greičiau, tačiau nestabdant kitų būtinų procesų įmonės viduje.