Kai lyderiui pavojingiausia būsena yra… laisvas kalendorius

Yra vadovų, kurie gali priimti sprendimus per 12 minučių, suvaldyti krizę per 48 valandas ir per ketvirtį padidinti rezultatus dviženkliais skaičiais. Tačiau tik palik juos su tuščiu kalendoriumi – ir čia prasideda tikrasis išbandymas.

Tuščias kalendorius neturi KPI. Jis nesignalizuoja svarbos. Jis nekuria adrenalino, kuris taip gražiai primena: „be manęs čia niekas nevyksta“.

Todėl labai dažnai atsiranda refleksas. Susikurti papildomą susitikimą, naują iniciatyvą, strateginę darbo grupę apie strategijos optimizavimą.
Tarsi lyderystėje tyla taptų pernelyg stipri.

Užimtumas ilgą laiką buvo kompetencijos sinonimas. Greitis – ryžtingumo ženklas. Reakcija – lyderystės įrodymas. Tačiau brandi lyderystė turi ir kitą savybę – ji moka toleruoja tuštumą, nebijo pauzės prieš sprendimą, nebijo neskubėti, nebijo akimirkos, kai nereikia nieko įrodyti.

Čia prasideda subtilus, bet labai svarbus skirtumas: ar jūs valdote tempą, ar tempas valdo jus?
Per savo darbą su vadovais dažnai matau, kad sudėtingiausia kompetencija nėra tik strategija ar derybos. Sudėtinga tampa išbūti stabilume, kai nėra išorinio triukšmo.

Bet juk kai lyderis negali pakelti tuštumos ir tylos, organizacija gyvena nuolatinėje įtampoje. Kai vadovas nemoka sustoti, komanda niekada neišmoksta kvėpuoti.

Ir tada laisvas laikas tampa ne galimybe, o grėsme.
Galbūt pavojinga ne pati tuštuma, o tai, ką ji apie mus atskleidžia?